Poezija

Tik su tavim - Dedikacija Kūrėjui

Tik su tavim — gyvenimas it gyvas,
Tik su tavim ištirpsta visos baimės,
Tik su tavim mano siela nutyla,
Tik su tavim širdis plyšta iš meilės.

Tik su tavim pasaulis tikras,
Tik su tavim saldus ir skausmas,
Tik su tavim galiu aš klysti,
Tik su tavim man lengva augti.

Tik su tavim jaučiu aš prasmę,
Tik su tavim pažįstu laisvės skonį,
Tik su tavim paprastumas glosto,
Tik su tavim gerumas sopa.

Tik su tavim gyvenimas it gyvas,
Tik su tavim — yra kaip yra...
Tik su tavim vienišumas ištirpsta,
Kai mes kartu, manęs nebėra.

2026

“Siela gerai žino kaip išgyti. Iššūkis yra nurmanti protą"

Caroline Myss

Šviesos Širdis

Kančios krantuos ir skausmo upėse

Vos nepaskendo mano dabartis.

Tamsioj širdy lyg liūdesio bedugnėj

Vis gelbėjausi nuo mirties.

Vienatvę gėriau tarsi vyną,

Tylos maldose trupinius rinkau.

Nepajutau net, kaip jaunystė žyla —

Nesupratau, kad pamečiau, o ne radau.

Ir kai likimo viesulas šiurkštus

Išdraskė sielą, atėmė viltis,

Tik praradimo skausmas lobį atrakino —

išgrynino tiesas taurios vertės.

Kai nevilties ir gėlos pilnos akys

Pravirko ašarom tyros versmės,

Man atsivėrė švento grožio durys —

Šventovė Dieviškos būties.

O ten - skaidrios erdvės skliautuos,

Gyva ugnis įsiliepsnojo palengva.

Mano ranka - Dievo delnuos,

Tylos liturgijoj pražydo mano siela.

Kančios krantuos ir skausmo upėse,

Lyg lapas nešama laiko srovės,

Dabar pasitikiu būtim su šypsniu lūpose —

nes gyvenu jau iš Šviesios Širdies.

2026

Mano siela gyvena tenais

Mano siela gyvena tenais…

Kur plačios upės įteka į jūras

Kur drumzlinuose vandenyse

Raibuliuoja patvinusi delčia.

Kur gilumos ir platumos

Kaip išmatuot neturime,

Kur vienumoj suklupus Žemė

Lopšinę niūniuoja nėščia.

Mano siela gyvena tenais…

Kur tarpekliuose stūgauja vėjas,

Kur augalų šaknynuose,

Pulsuoja nemirtinga gyvastis.

Kur sėklos kalasi ir kenčia,

Purvinuos dumblynuose.

Kur samanotom medžių šakomis

Sula vis sunkiasi iš sušeistos šerdies.

Mano siela gyvena tenais…

Kur tyliai bręsta žvaigždės,

Juodoj skylėj supuojamos,

Molekuliniuose debesyse.

Tenais, kur kosmoso gale

Prasideda kelionė milijono metų,

Kur amžinybės glėbyje,

Vos vos rusena galaktikų šviesa.

Mano siela gyvena tenais…

Kur tamsa ir sapnai kraujo skonio,

Kur pragaro šešėliai klaikūs,

Supančioja tamsias naktis.

Kur mistiškose audrose,

Pirmykštės aušros ryškiai brėkšta,

Kur tik mirties graudžioj simfonijoj

Būtis liepsnoja it ugnis...

2025

Diena be pavadinimo

Kai saulės spinduliai žaismingai šildo mano žvilgsnį,

Kai vėjo dvelksmas glosto tyliai rimstančias mintis,

Neišmatuojamas gerumo blyksnis, tarsi saulės pluoštas

Apšviečia tamsoje paskendusios, išsekusios širdies krantus.

Prasiskverbia šviesa lig mano liūdesio saugyklos,

Kur užrakinto skausmo niekam judint nevalia,

Ir taip negailestingai karčią širdgėlą, vienatvę žudo,

Taip beatodairiškai pildo saldų laimės jausmą į mane.

Aš nesipriešindama, paklūstu didžiai Kūrėjo galiai,

Kitaip paaiškint šio galingo meilės jausmo negaliu

Geriu, geriu su ašaromis sumaišytą begalinę meilę

Ir atsisveikinu su liūdesiu, vienatve ir skausmu.

Lyg žemė, dosniai sugeriu gerumo ir pilnatvės lietų

Lyg šimtametis medis ištiesiu šakas aukščiau už debesų..

Jaučiuosi dalimi šitos gražios ir didelės Visatos

Skubu Jai pasakyt kokia dėkinga už tą meilės blyksnį aš esu.

Kai saulės spinduliai žaismingai šildo mano žvilgsnį,

Kai vėjo dvelksmas tyliai glosto rimstančias mintis,

Neišmatuojamas gerumas teliuskuoja mano lengvą širdį

Matau gyvenimą gražesnį, atmerkus meilės kupinas akis.

2012

Pavasari

Sugrįžk tu dangumi su paukščiais,
Pavasari, man širdį atgaivink.
Ties sprogstančiais baltais beržais,
Gyventi kaip, tu man primink.

Išglostyk kūną ryto šiluma,
Ir išbučiuok mane gležnais žiedais,
Pripildyk sielą grožiu ir jėga,
Pradžiuginki žaliausiais pumpurais.

Uždek mane šviesiom viltim,
Nuskaidrink liūdesio pilnas akis.
Auksinės saulės spinduliais
Sušildyk seną odą ir mintis.

Lyg tylią pradžią, trapią sėklą,
Nuprausk mane gaiviu lietum,
Pažadink stiprų dvasios vėją,
Įtvirtink žemėje giliom šaknim.

Lyg mylimasis, meilę man prisiek,
Gyventi kaip, tu man primink,
Saldžiom alyvom iškvėpinęs,
Pavasari, man širdį atgaivink.

2026